Šabalda – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis nesąmonę, nevykusį pasakymą, kalbėjimą be prasmės arba nesuprantamą kalbą. Dažnai naudojama pašaipiai ar paniekai.
Pavyzdžiai:
1. Nustok malti tą šabaldą – niekas nesupranta, ką nori pasakyti.
2. Visi jo pasisakymai – gryna šabalda.
3. Ką čia šabaldžioji? Sakyk aiškiai!
Sinonimai: nesąmonė, plepalai, tuščia kalba, blynas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.