sylvartybė

Sylvartybė – tai savybė, pasižyminti tyliu, atsargiu, santūriu elgesiu, dažnai siejama su drovumu ar noru vengti viešumo. Nėra tiesioginis lietuvių kalbos žodis, greičiausiai kilęs iš „silent“ (tylus) ir „artybė“ (savybės priesaga).

Pavyzdžiai:
1. Jos sylvartybė reiškiasi per trumpus atsakymus ir nenorą kalbėti didelėje komandoje.
2. Sylvartybė neleidžia jam aktyviai dalyvauti diskusijose, nors jis turi puikių idėjų.
3. Tai ne neišmanymas, o tik sylvartybė – ji geriau stebi ir klauso.

Sinonimai: tylumas, santūrumas, atsargumas, drovumas.

Įrašas
Paaiškinimas	Sylvartybė – tai savybė, pasižyminti tyliu, atsargiu, santūriu elgesiu, dažnai siejama su drovumu ar noru vengti viešumo. Nėra tiesioginis lietuvių kalbos žodis, greičiausiai kilęs iš „silent“ (tylus) ir „artybė“ (savybės priesaga). Pavyzdžiai: 1. Jos sylvartybė reiškiasi per trumpus atsakymus ir nenorą kalbėti didelėje komandoje. 2. Sylvartybė neleidžia jam aktyviai dalyvauti diskusijose, nors jis turi puikių idėjų. 3. Tai ne neišmanymas, o tik sylvartybė – ji geriau stebi ir klauso. Sinonimai: tylumas, santūrumas, atsargumas, drovumas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.