Svetyba – tai žodis, reiškiantis šventumą, dieviškumą, dvasinį grynumą arba šventą būseną. Dažniausiai vartojamas religiniame, dvasiniame arba poetiniame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Religijoje: „Vienuolio gyvenimas kupinas svetybos.“
2. Dvasinėje kalboje: „Tikėjimas suteikia sielai svetybos.“
3. Poetiniame kontekste: „Gamtos tyla atneša svetybos jausmą.“
4. Simbolinis vartojimas: „Toji vieta turi ypatingą svetybą.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.