svetimėjimas

Svetimėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis svetimos šeimos, namų, žmonių aplinkoje gyvenimą ar buvimą. Dažnai vartojamas su atspalviu, kad tai laikinas, nepatogus ar priverstas būvis.

Pagrindinės reikšmės:
1. Gyvenimas ne savo namuose (pvz., svetimuose, išnuomotame brame).
2. Būvimas svetimoje aplinkoje (pvz., svečiu, trečiuoju asmeniu).
3. Perkeltine prasme – jausmas, kad esi ne savo vietoje (pvz., svetimas kolektyve).

Pavyzdžiai:
- Po skyrybų metus gyvenau svetimėjime pas draugę.
- Jaunuoliui svetimėjimas universiteto bendrabučyje atrodė sunkus.
- Jaučiausi kaip svetimėjimas šioje šventėje – nieko nepažinojau.

Sinonimai: svetimynė, buvimas svetur, ne namie.

Įrašas
Paaiškinimas	Svetimėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis svetimos šeimos, namų, žmonių aplinkoje gyvenimą ar buvimą. Dažnai vartojamas su atspalviu, kad tai laikinas, nepatogus ar priverstas būvis. Pagrindinės reikšmės: 1. Gyvenimas ne savo namuose (pvz., svetimuose, išnuomotame brame). 2. Būvimas svetimoje aplinkoje (pvz., svečiu, trečiuoju asmeniu). 3. Perkeltine prasme – jausmas, kad esi ne savo vietoje (pvz., svetimas kolektyve). Pavyzdžiai: - Po skyrybų metus gyvenau svetimėjime pas draugę. - Jaunuoliui svetimėjimas universiteto bendrabučyje atrodė sunkus. - Jaučiausi kaip svetimėjimas šioje šventėje – nieko nepažinojau. Sinonimai: svetimynė, buvimas svetur, ne namie.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.