sveigelėtis

Sveigelėtis – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis švelnų, lėtą judėjimą (pvz., vingiuoti, slinkti), dažnai apibūdinant upę, kelią, dumą ar panašius ilgus, lanksčius objektus. Taip pat gali būti vartojamas perkeltine prasme apie netiesioginį kalbėjimą ar elgesį (išsisukinėti, vingiuoti).

Pavyzdžiai:
1. Upė sveigėlėjosi per slėnį.
2. Kelias sveigėlėjosi mišku.
3. Dūmai sveigėlėjosi iš kaminų.
4. Jis sveigėlėjosi, neatsakydamas tiesiai į klausimą.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'sveigeletis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Sveigelėtis – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis švelnų, lėtą judėjimą (pvz., vingiuoti, slinkti), dažnai apibūdinant upę, kelią, dumą ar panašius ilgus, lanksčius objektus. Taip pat gali būti vartojamas perkeltine prasme apie netiesioginį kalbėjimą ar elgesį (išsisukinėti, vingiuoti). Pavyzdžiai: 1. Upė sveigėlėjosi per slėnį. 2. Kelias sveigėlėjosi mišku. 3. Dūmai sveigėlėjosi iš kaminų. 4. Jis sveigėlėjosi, neatsakydamas tiesiai į klausimą.