suželėti

želė́ti, -ė́ja, -ė́jo.

1. pamažu kramtyti, votuloti, žiauterioti: Kam želėji cigarą? Katė pelę želė́ [ja],
kad neįkanda. Želė́ja jautis marškinius. Želė́k siūlo galą į adatą veriant. Tabaką želėti. Kąsk kaip reik, o neželė́k. Nūdėsi stalus, želė́s visi meisą, sūrius. Ką ten vaikas želė́ [ja] – spjauk, spjauk! Vyrams ka tik želė́ti, nu vieno papo pri kito. Kažin ką dantyse želėdamas pro nosį murma. Kur ėjo [Jonukas],
tai vis ką nors želėjo ar čiulpė, sodžiaus juokdariai pramanė, kad Jonukas net už klėties nuėjęs ką nors kramtė. Ir tu padarysi išmintingai jo. nerūkęs, nešniaukęs ir neželėjęs. | Mūsų katė be dantų, pelę sugavo i visą dieną želė́ [ja]. Arklys želė́ [ja] dobilus, nebįkanda, musėt anam dantys skauda. Jei nėra meisos, kaulą želė́k.

2. nedailiai, nelygiai pjauti, rantyti: Kapoja, želė́ja tik žolę, nieko nemoka gerai. Čia ne nu kertės želė́sma.
apželė́ti. apseilioti, seilėjant apkramtyti: Apželė́ti yra apseilėti duoną, valgomą daiktą. Želė́te apželė́jo šuo duoną ir nesuėdė. Katinas lašinius apželė́jo. Vaikų apžėlė́tus neėsu.
išželė́ti. išseilėti, iščiulpti: Iščiauškos, kurias kiaulė išželė́jusi, iškąsnojusi, išmeta iš burnos.
nuželė́ti.

1. nučiulpti, nedailiai nugraužti: Nuželė́tas kąsnis ir iš burnos pamestas. Šuo nuželė́jo šaukštą medinį, t. y. nukrimto. Nuželė́tas katelis nuo šunyčių, t. y. nukramsnotas. Da ne visus dantis tetura, o plutikės galuką nuželė́jo. Nuželė́jo ir išspjovė. I taip gražiai ta mėsa nuželė́ta. Veršis drabužius nuželėjo. Ponas šykštus: pirma reik abi jo ranki nuželė́ti (nubučiuoti) , iki gausi.

2. netikusiai atlikti: Su atbukusiu dalgiu jis pievą ne nupjovė, tikt nuželė́jo. Na jau kad jis ką nuželė̃s, tai pasidžiaugsit.
paželė́ti. pačiulpti, pakramsnoti: Paželė́k siūlą į adatą veriant. Aš nevalgysu, aš tik teip norėjau paželė́ti, pasulpėti. Tos silkės nekąsi, tik paželė́si biškį, bulvių prisikimši su rasaluku.
suželė́ti. suseilioti, sučiaukšnoti: Jautis suželė́jo skarą ir išmetė iš dantų. Tas veršis muno visą ranką suželė́jo. Avalus suželėjo. Oi daktarali, nė vieno danties nebturėdama, kaip aš sukąsnosiu? Atsakė vengrius: – Suželėk, iščiulpėk ir išspjauk. Marijona gi dar sykį nusišluostė nematomą prakaitą, įsikišo į burną išsiėmus iš kišenės kelias virtas pupas ir tas suželėjus išsitraukė kantičkas. | Suželėjo lyg karvė lepšį; tokia dora merga – paskutinį skurlelį išviliojo ir paėmė kitą.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>želė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">pamažu kramtyti, votuloti, žiauterioti: </span> Kam želėji cigarą? Katė pelę želė́ [ja], kad neįkanda. Želė́ja jautis marškinius. Želė́k siūlo galą į adatą veriant. Tabaką želėti. Kąsk kaip reik, o neželė́k. Nūdėsi stalus, želė́s visi meisą, sūrius. Ką ten vaikas želė́ [ja] – spjauk, spjauk! Vyrams ka tik želė́ti, nu vieno papo pri kito. Kažin ką dantyse želėdamas pro nosį murma. Kur ėjo [Jonukas], tai vis ką nors želėjo ar čiulpė, sodžiaus juokdariai pramanė, kad Jonukas net už klėties nuėjęs ką nors kramtė. Ir tu padarysi išmintingai jo. nerūkęs, nešniaukęs ir neželėjęs. | Mūsų katė be dantų, pelę sugavo i visą dieną želė́ [ja]. Arklys želė́ [ja] dobilus, nebįkanda, musėt anam dantys skauda. Jei nėra meisos, kaulą želė́k. <br/>2. <span class="explanation">nedailiai, nelygiai pjauti, rantyti: </span> Kapoja, želė́ja tik žolę, nieko nemoka gerai. Čia ne nu kertės želė́sma. <br/><b>apželė́ti</b>. <span class="explanation">apseilioti, seilėjant apkramtyti: </span> Apželė́ti yra apseilėti duoną, valgomą daiktą. Želė́te apželė́jo šuo duoną ir nesuėdė. Katinas lašinius apželė́jo. Vaikų apžėlė́tus neėsu. <br/><b>išželė́ti</b>. <span class="explanation">išseilėti, iščiulpti: </span> Iščiauškos, kurias kiaulė išželė́jusi, iškąsnojusi, išmeta iš burnos. <br/><b>nuželė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nučiulpti, nedailiai nugraužti: </span> Nuželė́tas kąsnis ir iš burnos pamestas. Šuo nuželė́jo šaukštą medinį, t. y. nukrimto. Nuželė́tas katelis nuo šunyčių, t. y. nukramsnotas. Da ne visus dantis tetura, o plutikės galuką nuželė́jo. Nuželė́jo ir išspjovė. I taip gražiai ta mėsa nuželė́ta. Veršis drabužius nuželėjo. Ponas šykštus: pirma reik abi jo ranki nuželė́ti <span class="explanation"> (nubučiuoti) </span>, iki gausi. <br/>2. <span class="explanation">netikusiai atlikti: </span> Su atbukusiu dalgiu jis pievą ne nupjovė, tikt nuželė́jo. Na jau kad jis ką nuželė̃s, tai pasidžiaugsit. <br/><b>paželė́ti</b>. <span class="explanation">pačiulpti, pakramsnoti: </span> Paželė́k siūlą į adatą veriant. Aš nevalgysu, aš tik teip norėjau paželė́ti, pasulpėti. Tos silkės nekąsi, tik paželė́si biškį, bulvių prisikimši su rasaluku. <br/><b>suželė́ti</b>. <span class="explanation">suseilioti, sučiaukšnoti: </span> Jautis suželė́jo skarą ir išmetė iš dantų. Tas veršis muno visą ranką suželė́jo. Avalus suželėjo. Oi daktarali, nė vieno danties nebturėdama, kaip aš sukąsnosiu? Atsakė vengrius: – Suželėk, iščiulpėk ir išspjauk. Marijona gi dar sykį nusišluostė nematomą prakaitą, įsikišo į burną išsiėmus iš kišenės kelias virtas pupas ir tas suželėjus išsitraukė kantičkas. | Suželėjo lyg karvė lepšį; tokia dora merga – paskutinį skurlelį išviliojo ir paėmė kitą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.