„Suvytėlis“ – tai lietuvių liaudies dainose ir poezijoje vartojamas romantinis žodis, reiškiantis mylimąjį, jauną merginą ar mergaitę (dažniausiai jaunos merginos vardo pakaitalas ar švelnus apibūdinimas).
Pavyzdžiai:
1. Liaudies dainoje:
„Ei suvytėli, suvytėli, / Kur taip vėlai atbėgai?“
(čia kreipiamasi į mylimą merginą).
2. Poezijoje (pvz., Maironio):
„Atsisveikink, suvytėli, / Su jaunyste savo...“
(„suvytėli“ kaip švelnus merginos apibūdinimas).
Trumpai: Tai poetiškas, švelnus merginos ar mylimosios įvardijimas, dažnas lietuvių folkloro ir klasikinėje literatūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.