vỹpti, -sta, -o.
1. vieptis.
2. išsikreivinti, išsilankstyti.
3. trūkti, skilti, plyšti.
atvỹpti
1. atvipti 1: Goštautaitė kiūtojo atvypusia lūpa, į šoną pakreipusi galvą. Jo lūpa atvypo, tartum užėjus blogumui iš vidaus. Kulnys nulakstė, padai atvypo kaip gerti norėdami.
2. išsilankstyti: Ašmens kirvio, peilio atvỹpusios.
išvỹpti.
1. išsiviepti, išsišiepti: Sueina visi nusivėmę, išblyškę, išvypę, griebia pripiltus stikleliukus. Visos tos [moterys] pliuškės bjaurybės, išsivypusios.
2. būti ištižusiam, išsižiojusiam: Vypte išvỹpęs ans.
3. iškrypti, išlinkti: Dantys iškrypę, išvypę, o pašvaitus perka vestuvėms. Išvypusi šakė nekabina gerai šieno. Peilis išvypo, negal bepagaląsti. Peilis išvỹpęs į visas puses.
4. suskilinėti, suplaišioti.
pérvypti. persikreipti, pasidaryti kreivam: Párvypusios durys, gali pirštą kišti pro slenkstį.
pravỹpti. prasiviepti, prasišiepti: Storos lūpos pravypusios, matyti geltonų nuo rūkymo dantų galiukai.
suvỹpti.
1. susiraukti rodant nepasitenkinimą: Ans suvỹpęs kaip žemę pardavęs.
2. susikreivinti, susiklaipyti: Susitiko dalgis su akmeniu: vienas sucypo, antras suvypo.
3. susisukti, paliegti: Sukrypęs suvỹpęs kaip Vicento giltinė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.