ū́kštauti, -auja (-auna), -avo
1. ūbauti: Zuikiai ū́kštauna.
ū́kštautinai. ū́kštautinos: Gulbinės žąsys ū́kštautinos kvykštavo, negegnojo kaip žąsys.
2. šaukti (ppr. kviečiant), ūkauti: Pasiklausyk, bene pri pietų ū́kštau [ja]. Kiek aš tavęs neū́kštavau, kiek neieškojau: kaip nuejai į mišką, teip ir prapuolei.
3. šaukoti, rėkauti: Pradėjau ū́kštaut ir atradau. Ir plaučius pamečiau beūkštaudamas.
4. ūžti, gausti: Staugia, ūkštauja mašinos. Kad rankos kušėjo, akys veizėjo, subinė ūkštavo, o senatvė [je] rankoms šventa, subinei posninkas.
5. bėginėtis, rujoti: Veizėk, rudenį briedžiai pradeda ū́kštauti.
6. pirštis, kėslauti: Kavalierius ūkštauja apie mergą, t. y. ieško, mėklina, pradeda piršlius leisti.
7. meilintis, glaudytis: Ei, nejok, nejok, o nė ū́kštauki, negausi tu manęs, nesitikėki.
atū́kštauti. prišaukti, atvadinti: Aš atū́kštauju velnius iš Tamožinės [miškelio].
paū́kštauti
1. ūkaujant pašaukti: Aš tavi paū́kštausu, kai prisikirsu medžių. Kai ateisi į ganyklas, paūkštauk, aš ir atsiliepsu. Paū́kštausys, aš ir ateisu pri darbo.
2. kiek pašūkauti, paūbauti: Paū́kštauk nuejęs į medę.
priū́kštauti. prišaukti: Vaikai ištrėsė į Pagantinį – nepriū́kštausi.
priū́kštaujamai. Priū́kštaujamai gyvenam, netolie.
suū́kštauti.
1. ūkštaujant sukviesti, sušaukti: Suūkštausu – i y [ra] talka: teip muni žmonys mylėjo.
2. garsiai suūkauti: Dar suū́kštauk, aš nerandu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.