Susivijimas – tai savęs vyniojimas, susisukimas, dažniausiai vartojama perkeltine prasme apie pernelyg sudėtingą, vingiuotą minties ar kalbos raišką, kuri apsunkina supratimą.
Pavyzdžiai:
1. Kalboje:
„Vietoj paprasto paaiškinimo, jis pateikė tokį susivijimą, kad niekas nesuprato.“
2. Mąstyme / tekstuose:
„Šios filosofinės teorijos susivijimas apsunkina jos praktinį pritaikymą.“
3. Tiesioginė reikšmė (retai):
„Virvės susivijimas sukėlė mazgą.“
Trumpai: Tai – per daug vingių, sudėtingumas, kuris „susivynioja“ pats į save.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.