Susibobutauti – tai refleksyvinė veiksmažodžio būti forma, reiškianti tampatyti save, apsimesti, dėtis (kuo nors, kokia nors būsena ar vaidmeniu).
Pavyzdžiai:
1. Jis susibobo didžiūnu, nors nieko nepasiekė.
(t. y. apsimetė didžiūnu)
2. Nereikia susibūti auka, kai pats kaltas.
(t. y. dėtis aukos vaidmeniu)
3. Vaikas susibobo seržantu, užsidėjęs tėčio kepurę.
(t. y. vaidino seržantą)
Trumpai:
Vartojama norint pabrėžti dirbtinį, nenatūralų apsimetimą ar vaidmenį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.