Susibičiuliavimas – tai neoficialus, šnek. kalbos žodis, reiškiantis artimą, intymų bendravimą, dažnai su romantiniu ar seksualiniu potekstiu. Nors pažodžiui gali būti verčiamas kaip „susibučiavimas“ ar „artimas kontaktas“, dažnai vartojamas plačiau – apibūdinti susitikimą, kurio metu žmonės glaudžiasi, bučiuojasi ar leidžia laiką intymioje aplinkoje.
Pavyzdžiai:
1. „Jie vakar susibičiuliavo prie ežero“ – gali reikšti, kad bučiavosi/glausdami leido laiką.
2. „Po vakarėlio įvyko susibičiuliavimas tarp jų“ – nurodo intymų akimirką po bendro laiko.
3. „Tai ne pokalbis, o susibičiuliavimas!“ – sakoma, kai žmonės labai arti, o ne tik kalba.
Svarbu: Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, jaunimo žargone, ir gali turėti švelnų juokaujamąjį atspalvį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.