sūrmalkis

Sūrmalkis – tai lietuvių liaudies pasakose ir tarmėse sutinkamas mitinis būtybės pavadinimas, dažniausiai reiškiančias:

1. Piktąjį miško dvasinį būtį – panašų į velnią, raganą ar miškinį, kuris gąsdina žmones, klaidina miške.
2. Nykštuką/nykštuką miške – mažą, dažnai kerštingą būtybę.
3. Įtartiną, keistą žmogų miške – senį, atsiskyrėlį, su kuriuo siejamos paslaptys ar pavojai.

Pavyzdžiai vartojimo:
- „Eik iš čia, čia sūrmalkiai vaikšto!“ (įspėjimas vaikams dėl miško pavojų).
- Pasakoje: „Sūrmalkis iš uolos išlindo ir sučiumpė neišmanėlį.“
- Tarmėse: „Tas senis – tikras sūrmalkis, niekas ten jo girios neina.“ (apie įtartiną miške gyvenantį žmogų).

Trumpai: Tai mitinė/magiška būtybė arba keistas žmogus, susijęs su mišku, dažnai turintis neigiamą atspalvį.

Įrašas
Paaiškinimas	Sūrmalkis – tai lietuvių liaudies pasakose ir tarmėse sutinkamas mitinis būtybės pavadinimas, dažniausiai reiškiančias: 1. Piktąjį miško dvasinį būtį – panašų į velnią, raganą ar miškinį, kuris gąsdina žmones, klaidina miške. 2. Nykštuką/nykštuką miške – mažą, dažnai kerštingą būtybę. 3. Įtartiną, keistą žmogų miške – senį, atsiskyrėlį, su kuriuo siejamos paslaptys ar pavojai. Pavyzdžiai vartojimo: - „Eik iš čia, čia sūrmalkiai vaikšto!“ (įspėjimas vaikams dėl miško pavojų). - Pasakoje: „Sūrmalkis iš uolos išlindo ir sučiumpė neišmanėlį.“ - Tarmėse: „Tas senis – tikras sūrmalkis, niekas ten jo girios neina.“ (apie įtartiną miške gyvenantį žmogų). Trumpai: Tai mitinė/magiška būtybė arba keistas žmogus, susijęs su mišku, dažnai turintis neigiamą atspalvį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.