Supliaukšėjimas – tai žodžio „supliaukštėjimas“ (iš pliaukštėti – būti plokščiam, platėti) klaidinga, bet vartojama šnekamojoje kalboje forma.
Reiškia įgyti plokščią, išplatėjusią formą (dažniausiai apie objektus).
Pavyzdžiai:
1. „Kadangi maišelis buvo po stalčiumi, jis visiškai supliaukšėjo.“
(prarado tūrį, tapo plokščias)
2. „Perkrautas lagaminas po svorio supliaukšėjo.“
(sulėtėjo, išsitiesė)
3. „Supliaukšėjęs batas nebeatrodo gražiai.“
(sulenktas, deformuotas)
Trumpai: Netaisyklinga, bet vartojama forma, reiškianti objekto išplatinimą ar deformaciją į plokščią būseną.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.