„Supančiuoti“ reiškia apimti, supti, apsupti (dažniausiai mintyse, jausmuose ar įvykiuose). Vartojama perkeltine prasme, pabrėžiant gilų emocinį, dvasinį ar psichologinį apėmimą.
Pavyzdžiai:
1. Nerimas supantčiavo jo mintis visą naktį.
2. Tyla supantčiavo kambarį, kai išėjo paskutinis svečias.
3. Meilės jausmas supantčiavo ją po susitikimo.
Trumpai:
Tai išraiškingas veiksmažodis, nusakantis kažko išsamų apėmimą (ne fizinį, o daugiau abstraktų).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.