Sunkesis (gr. σύγκειμαι – „būti sudėtam“) – tai retorinė figūra, kai žodžiai ar frazės sakinio pabaigoje yra sutraukiami arba glaudžiai sujungiami, sudarydami intensyvų, dažnai emocingą ar dramatišką efektą. Tai priešingybė diazeuksiai (išplėtimui).
Pavyzdžiai:
1. Ciceronas (apie Verą): „Visa buvo pilta kraujo, degė ugnys, siautėjo šauksmai.“ – trumpi, glaudūs teiginiai sukuria chaotiško smurto įspūdį.
2. Williamas Shakespeare'as („Makbetas“): „Gyvenimas – tai pasakojimas, kurį papasakojo kvailys, pilnas triukšmo ir įniršio, bet be jokios prasmės.“ – sąrašas apibūdinimų sustiprina nihilistinę mintį.
3. Modernus pavyzdys: „Jis žengė, kovojo, nugalėjo.“ – sutrumpintas veiksmų sekos aprašymas.
Esmė: Sunkesis naudojamas norint pabrėžti greitį, įtampą ar kaupiamąją jėgą tekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.