Suliuobinėti – tai veiksmažodis, reiškiantis įgyti liūto išvaizdą, panašėti į liūtą (dažniausiai perkeltine prasme: tapti įžūliu, grėsmingu, didingu).
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
- Skulptorius taip meistriškai iškalė akmenį, kad jis suliuobino – atrodė kaip tikras liūtas.
2. Perkeltinė prasmė (didelė, grėsminga išvaizda/elgsena):
- Senasis karys suliuobino prieš mūšį – jo veidas sustingo, akys žėrėjo.
- Kritęs ąžuolas suliuobino tarp mažų pušų.
Trumpai:
Vartojama apibūdinti fizinį ar simbolinį panašėjimą į liūtą (išvaizda, poza, charakteris).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.