kupẽtintis (-ytis), -inasi, -inosi
1. spiestis į krūvą, į kupetą: Avim, moja, šalta, kad kupẽtinas toj ant tos.
2. imtis, galynėtis: Kupẽtinomės, tai net pailsom.
sukupẽtinti
1. sudėti į krūvą: Jis dar žalią šieną, o jau sukupẽtino. Kad sugriovei, tai ir vėl man tep sukupẽtyk, kap buvo. Vaikai sugriuvo, suskupetino visi krūvon.
2. susirinkti, susiburti: Ką jūs čia susikupẽtinę šnekat? Suskupẽtino žmonės, nugi žiūrau – mušas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.