apkrauti

kráuti, -na (-ja), króvė (kraujo)

1. dėti (daug daiktų) į krūvą, ant ko arba kur nors: Kráuk į krūvą medžius pasklidusius. Po akmenėlį kráusi – kalną sukrausi. Martelė blynus kepa, kráuna ant stalo. Kam tiek kráuni – nepaveš! Sunku rugiai krauti. Matas Kriauza su bernu iki sutemų krovė atolą. Kraun žalį šienelį, žalias raskileles, kraun ir muno dobilelį su žaliu šieneliu. Sušilęs vyras krauja pastogėn kvepiantį šieną. Iš savo ryšelių traukdamas krovė man į skreitą bent keletą knygelių. Kráuja javus į šalinę. Martyns atradęs Kuzmį skabant miežių laiškus ir į maišelį kraunant. Pėdus į bertainį krauti. Valgykit valgykit, svoteliai mūsų, nekraukit nekraukit kišenių savo. Ei, Juzeli, Juzapeli, ką tu turi krovęs [į vežimą] ? Rugių buzą valgo, o pinigus krauna in banką. Šienelį tai dienadaržin kráukit – bus arčiau tvarto. Kluonan naũdą (javus) kraujam, daržinėn – šieną. Į vakarą žąsukai skubina, kráuja gūžius (lesa) . | Bitės krauja medų. Motina. krovė visus tuos žodžius širdin. Kas veža, tam ir krauna. Króvėsi króvėsi [ant savęs] šilkus nuo galvos iki kojų (puikiai vilkėjo) . Kráusies (rengsiesi) dabar čia vasarą, negi šalta. Visi kraunas ant tos biednos galvos.

2. kauptis: Įspūdžiai, sukelti viso to, kas vyko, buvo pergyventa, krovėsi mano sąmonėje. Amžiai kráunas, tolyn traukias, atgaliõ negrįžta. Usniniui Jonui krovėsi darbai.

3. ką statyti, daryti atskiras dalis ant viena kitos dedant: Vyrai krūsnis kráuna. Tosios krosnies būta kraujamos iš „akmenų“. Kartais vietoj tų plokščiųjų akminų krovė krosnį. Barbei laužus kráuti, Brigei žoles rauti. Vežė mėšlą, krovė vežimus ir kitus sunkiuosius darbus dirbo. Barbora kráuna vežimą. Tokia merga nemoka vežimo kráuti. Reikia mokėti gerai vežimą kráuti, kad bevažiuojant neapvirstų. Vežimo kraunamos šakės yra keturšakės. Tėvas visą amžių krovė, sūnus per vieną dieną sugriovė. Akyse nė penkių nepaskaito, o už akių vežimą krauna. Kursčiau ugnį ir kroviaus naują laužą kaip trobą, kad vėl būt kas uždegti. Žodžiai kraunasi sakinin. Tas kaimelis ėmė sparčiai krautis į miestą. Kaip netikėtai visiems laimė kraunasi.

4. sukti (lizdą): Paukščiai, bitys kęsuose gūžtą (lizdą) kráuna. Lizdą krauju. Lizdą krauja paukščiai. Kráuna žebris lizdelį. Ant liepelės viršūnėlės sakals lizdą króvė. Ne čia strazdužėlis lizdelį krovė. Po svetimu stogu nekrauk lizdo. Erelis kraunasi lizdą aukštose uolose.

5. a uginti (žiedą, pumpurą): Palangėj žydėjo alyvos, krovė žiedus jazminai. Žiedus krauna žolė, medelis. Žolė iš žemės smarkiau į šviesą veržėsi, medžiai skubiau pumpurus krovė. Jau ir jurginai žiedus kráuna. Jurginai jau pradeda pumpurus kráuti. Medžiai, auginti prastesniame grunte, yra sveikesniais ir ankstesniai vaisių krauna. Tu užaugai tarp medelių, krovei žiedelius tarp lapelių, ko liūdi? Aukit, linai, kuo didžiausi, kraukit žiedus kuo gražiausius. Aš išmindžiau rūtus, rožes, lelijėles bežydant, žiedus bekraunant. Girdi, kaip jaunas lapas arba žiedelis ant šakelių kraunas. Lapai auga, žiedai kráunasi.

6. kaupti, didinti, taupyti: Negailestingas buvo dvaras ir naujakuriams, ir saviems darbininkams, kurie jame dirbo ir turtus krovė. Sudesti, renka, prekauja, o nežinot, kamui krauja. Turtus ne lėbausenai, bet astankai krovė. Skarbą krauju, sudemi. Krauna tą turtą, o pranyks kaip ir to, kaip dūmai su vėju. Jie króvė kapeiką prie kapeikos. Šykštuolis krauna turtus, o nežino kam. Vytautas ir Jaugalius pasiregėjusiu liepė savo ūkėse duonas krauti, tiltus dirbti, kelius taisyti, kareivius visur kelti ir ginkluoties. Kraut kraitelis, laistyt gėlės – tai ir visas rūpestėlis. Man nebuvo kada kraičiai krauna. Nėr man močiutės kraiteliui (kraitelį. krauti. Vargiai augau be motutės, nėr kas kraičio krauna. Tu užaugai pas matušės, krovei kraitelį tarp seselių, ko liūdi? Nekraukie, močiute, didelio kraitelio. Oi, ar turi motynėlę, oi, ar krauna tau šarvelį? Króvė króvė ir sukrovė šuniui ant uodegos (turtas niekais nuėjo) . Kas jaunas nekrauna, tas senatvėj ubagauna. Fabrikantas iš darbininkų prakaito krovėsi turtą. Siesikai pinigų nekraunas.

7. skirti, apsunkinti (mokesčiais, pareigomis).

8. pildyti (bateriją): Akumuliatorių kráuti.

9. guldyti (miego): Anys mane vėlai miego krauna.

10. tupdyti, leisti ant kiaušinių: Kad šiaurinis vėjas, tai nereikia kráut pereklė višta an kiaušių – sunkiai ritas [viščiukai].

11. mušti, pliekti: Ponas kas žodis krovė jam tai į sprandą, tai per šonus. Kráuk su lazda: žinos žmogų užkabinėti. Kai pajoji, kitur kráuna per sprandą. Kraũčio baidyklei, kad pakniustų vieto [je].

12. keikti: Visa baterija paskutiniais žodžiais krovė Kerenskį. Kelmais kráuti. Pirmiau gyrė, dabar jau perkūnais kráuja.

13. a pkalbėti, šmeižti: Kaip žmogaus nėra, už akių visaip kráuni, o akėse silkinis.

14. šiurkščiai kalbėti, tiesą į akis sakyti: Aš jam gerai kroviau.

15. teršti, tuštintis: Užmušiu, pamatęs palangėj kraunant! Sau ant galvos niekas nespjauna, o ant uodegos nekrauna.
vélnius kráuti plūsti, keikti: Visokius velnius pradėjo jis man krauti.
antkráuti.

1. a nt viršaus uždėti: Liepa ant tų lentelių sluogus antkrauti.

2. uždėti, paskirti: Žmogus … nebegali išmokėti antkrautus jam vyresnybinius mokesčius.
apkráuti.

1. a pdėti kieno paviršių kuo; apdėti ką kuo aplink: Aš apkróviau jį visokiais daiktais. Stalas apkrautas valgiais, gėrimais. Grabas visas apkrautas vainikais kiek tik telpa. Paėmė ir apkróvė šienu rūbus. Vieną kartą asilas, maišais druskos pilnais apkrautas, ėjo per upę. Eina kap akmenim apkrautas. Jį. randa tenai laumės pasmaugtą ir maitkauliais apkráutą. Apkraukiat jūsų bandą! | Apkrovė didžiausį laužą apie tą ąžuolą. Apsikrovusi ryšuliukais sprunku sukaitusi iš paskutinės sankrovos. Apsikrovė su niekniekiais kaip peranti žąsis su šiaudais. | Jis riebus: šlaunys jo lašiniais apsikróvę. Apsikrovėm (pristatėme, pridėjome visokių daiktų), nėra kur nė praeiti. Šitą vatinę dar gali nešiot, lopais apsikrovus (apsilopius) . Visi medžiai žiedų varške apsikrovė. Vyšnios apsikrovė žiedais. Medžiai. ant pavasario. žiedais apkraujas ir lakštais apdengias.

2. daug duoti, užversti kuo; apsunkinti kuo: Tūkstančiais apkrovę dukteris laiko. Senas jauną gavo ir apkrovė su vaikais. Išlepusiai, vaikais apkrautai moteriškei teko visa ūkio sunkybė. Esu apkráutas su darbais (turiu daug darbo) . Malūnas, kuris kitais metais darbais apkrautas būdavo, šiemet beveik visai darbo neturi. Valgyt nedavė, sunku darbu apkróvė. Pinigais apsikróvęs gyvena (daug turi pinigų) . Apsikrovė geru, net pavydėjimo pagunda ima žmogų. Pats turtais apsikrovęs, nebežino jų kur bedėti. Apskróvęs turtais, ė vaikui až darbą ažmokėt negali. Giries valgymais apsikrovęs, o girą su duona valgai. Jau tas ligonis mirs, nes apsikrovė su daktarais. Esu apsikrovusi darbais ir pyragais (dovanomis, gaunamomis už darbą) – negaliu suverpti. Vyras iki ausų darbais apsikrovęs. Mokytojams neverta per daug pamokomis apsikrauti. Ir vaikais apsikráusma, vaikelio (berniuko) benorėdami. Apsikrovęs [vargais] kai Adomas vaikais.

3. gausiai apdovanoti: Sveikas mane teip brangiomis savo rašto knygelėmis apkrovęs. Apkrovei gi mane, apipylei dovanomis. Karalius jį su garbe apkrovė. Tu esi viena nu Dievo didžiomis apkrauta visa dangaus dovanomis.

4. skirti, reikalauti (mokesčio, muito): Despotinis monarchas savo prabangų reikalams apkrauna sunkiais mokesčiais savo krašto gyventojus. Muitu neapkráutas.

5. pripildyti: Apkrovus rutulį V, pvz, teigiamąja elektra, švytuoklių rutuliukai a ir b atsistums. Skritulys CD visas apsikrovęs teigiamai.

6. a pdergti, apteršti: Nunešk duoną – musės apkraũs. Šuva prieklėtį apkróvė – eik nuvalyk. Žiūrėk, kūma, jau vaikas apsikróvė. | Kad neapkuopč, tai ir sėdėtum lig ausių apskróvęs.
liežùviais (apkalbomìs) apkráuti a pkalbėti: Prie to dar liežuviais, apkalbom apkrauna.
kalbomìs apsikráuti b ūti apkalbamam: Apsikróvė kalbõms mergė pas tą žilbizgį betarnaudama.
atkráuti.

1. padėti į šalį, kas buvo užkrauta: Bernas atkrovė nuo kelio medžius. Atkrovė užverstus daiktus [nuo durų].

2. patuštinti, kas buvo prikrautas ko: Atkráuk šalinę šienui.

3. a tidėti, paskirti tam tikrą kiekį, dalį ko: Atkrovė šiaudus, šieną dvaruo ir kumečiams.

4. sukrauti: Pakirsk tą ąžuolą, nes dvaras liepė ašį (kubinį sieksnį malkų) rytą ankstie atkrauti.

5. a tlyginti, atiduoti: Kareiviams Lietuvos elgą, o didiems kunigaikščiams šylimus (išlaidas ?) karės caras maskolių atkraus ir užmokės.
įkráuti.

1. įdėti (ppr. ko nors daug): Įkróviau tau taukų į tą košę. Pastačius arbatą, vyras įkrovė gerai cukraus. Lėkštėn įkrautà mėsa. Įkráuk varškės ar lašinių, ir būs varškiniai ir lašininiai kleckai. Nebedaug čia beįkráusi šitan vežiman. Daugybė didelių jūros laivų iškraunami ir įkraunami. | Inkroviau visai dienai (gerai privalgiau). Buvo ką kitą apie Christų įkrovę galvon. Įsikróvęs truputį malkų, vežasi žmogus miestan parduotų.

2. įelektrinti: Kūnai, turintys neigiamos ar teigiamos elektros perteklių – krūvį, yra vadinami įkrautais kūnais. Įelektrintų, arba įkrautų, kondensatorių aplinkumoje atsiranda elektrinis laukas.
iškráuti

1. išimti, kas buvo sudėta: Iškráuk vežimą medžių. Iškróvę vežimą, malkas iš vežimo, vėl atvažiuosime. Kad primintas vežimas – iškráut nebegalima. Ryto metą aš, ankstie kėlęs, iškroviau savo daiktus ir pradėjau siūti. Parduodinėju, kaip kromą iškrauju ant pardoškės. Iškrauja ižg lobio savo naujus ir senus daiktus. Iškraunamasis uostas. Iškraunamoji vieta. Tas yra vežimas iškraunamas (čia galima rasti išeitį) . Vos spėjom išsikráuti, tuoj pradėjo lyti.

2. ištuštinti: Aš butą iškroviau ir verbliūdams taipojau ruimą dariau. O kad kunigas prisakys, kad anos namus iškrautų.

3. išvogti, išnešti: Svirną išlaužė ir mantą iškrovė.

4. išsakyti, iškalbėti: Iškróviau lotyniškais žodžiais, iškrapijau velykiniu vandeniu.

5. išelektrinti: Iškrautame raumenyje dėl jo elastiškumo atsiranda tendencija grįžti į pradinę padėtį. Kondensatorius taip pat išsikraus. Elektros srovė išsikrauna į žemę.

6. krauti į viršų, į aukštį: Iškráuk tiesiai iškrovą, kad malkos negriūtų. Jiedvi. Tūmaitienės nuomone, patalynėmis iškrauti į padanges. Važiuoja vežimas, gan aukštai iškrautas įvairių maistgalių ir šieno, dobilų.

7. sukrauti (žiedus): Perpavasar žiedus krovė, an rugiapjūčio iškrovė.

8. išsituštinti, laukan išeiti: Ieško vietos išsikráut.
nukráuti

1. nuimti ką nuo viršaus: Tavorus nuo vežimo nukráuti. Tiek malkų tokiu keliu negalima parvežti, turėjom po meterį nuo vežimo pakelė [je] nukrauti. Siunčiamoji stotis turi reikalauti, kad siuntėjas per normą įkrautąją dalį nukrautų.

2. daug pridėti ant ko, apdėti, apkrauti: Visi stalai jau buvo nukrauti šaltų valgių, užkandžių, gėrimų. Vidury salės stovėjo apvalas stalas, nukrautas gardžių gardžiausiais valgiais ir gėrimais. O tai miestas! Krautuvės nukráutos, langai nustatyti. Kadgi nukraus nukraus, net stalai lūžta! Nerasi te nukrautų stalų. Įėjęs į vidų, pamatė stalus, nukrautus įvairiais valgiais ir nustatytus visokiais gėrimais. Kitas vokytis buvo žvaigzdėms (medaliais) nusikrovęs.

3. padaryti ką iš atskirų dalių dedant: Visą kūgį gerai nukrovėva, tik neužviršavova. Toki ten ir merga, jei nė šieno vežimo nemoka nukráuti. Ana gerai vežimą nukrauna. Nukroviau šieno vežimą kreivai. Ji nukrauna [vežimą] ant vieno šono. Gyvenimas tavo yra stipras, ir nukrovei lizdą savo uolėj.

4. į vieną vežimo pusę daugiau pridėti: Kažin, ar nevirsi, kad nuo bėrio pusės vežimą labai nukrovei? Jau tu su tuo vežimu namo neparvažiuosi: kairioji pusė visai nukrauta. Vežimas nukráutas, kaip dabar parvešiu! Oi, kaip šitą rugių vežimą nukróvei – gali ten kreivumoj apvirsti!

5. nuteršti: Kad nukráuta katės palovis – krūva ant krūvos. Jų visi pakraščiai nukrauti.

6. nuspręsti, nutarti: O kad ana išvydo, jog stipriai nukrovė eit su ja, tada liovės josp kalbėt. Už tai nopikenčia brolio savo ir nukrauja savimp užmušti jį.
pakráuti.

1. prikrauti, pridėti: Važiavau prieš kalną, vežimas sunkiai pakráutas, o kumelaitė silpna. Jis tempia paskum save nedideles rogutes, pakrautas aukšta dėže. Miškas klampus, kelias prastas, ir norėdamas daugiau kaip dešimtį pabėgių į vežimą nepakrausi. Laivas, pasikrovęs iš elevatoriaus javus, išplaukia į Olandiją.

2. padėti ant ko: Išnešė grabą, pakrovęsi ant morų, nutempė į šopą.

3. sudėti, sukrauti: Žalią pašarą pakrauti į didesnes krūvas.

4. a pdėti, apkrauti iš viršaus, kad būtų šilčiau: Kūtės buvo nesandarios, jų lubos menkai pakrautos.

5. pastatyti: Truksit jūs pakrauti šitą kluonelį.

6. pakišti ką po kuo: Tas žmogus pakrovė tą velnią po kupeta šieno. Šukuodama galvelę, ir papjovė, ir po lauželiu pakróvė. Viena sesė papjovė, kita po krūmu pakróvė.

7. paruošti kūrimui pakišant malkų (į krosnį): Duona užminkyta, krosnis pakráutas, tik kurk ir kepk. Žiūriu – pečius pakráutas, puodai pakaista. Šitom malkom tai jau pakráuk išvakariai. Pakráukit iš vakaro pečių, malkos išdžius. Kas tai pakróvus [malkas krosnyje] pastumt giliau!. Pečių pasikróviau: duoną kepsiu. Pasikróviau ir viena pečių.

8. patupdyti perėti, užleisti: Pakróviau vištą. | Jau mes šiemet du lizdu pakróvėme. Vištalių jau pasikróviau; ka gaučio kiaušių, da žąsyčių reiktų pasikráuti.
pakráuta sterblè nėščia: Pareis kuriuo paryčiu pakrauta sterble ir nieko neapkaltinsi už tai.
pérkrauti.

1. perdėti į kitą vietą, perkelti: Párkrauti iš tos vietos į kitą. Napalys žinojo Sviestavičių į Gondingą ėjus darbininkų ir meistrų samdytis Linksmynės rūmui perkrauti.

2. paskirti kitam, kas pačiam privalu; perkelti nuo vieno kitam: Pajamų mokestis yra sunkiai kitiems perkraunamas.

3. per daug pridėti, perpildyti: Párkrovė vežimą par viršų. Stalai valgiais perkrauti. Į valgius neperkraukime per daug kvapų. Kaukši dalbos ir kastuvai, linksta perkrauti neštuvai, kyla dulkės, pelenai. Važiavo neperkrauta mašina ir paėmė žmogų. | Derinys turi būti kuklus, [mezginio] raštas neperkrautas įvairiais motyvais.
prakráuti. praardyti, kas buvo sukrauta: Šitas žmogus išlindo iš po čalnos, paėmė, galą krosnies prakróvė – ėgi katilas pinigų.
prikráuti.

1. pilną pridėti: Prikimštas, pripiltas, prikrautas. Sunkiai prikrautas vežimas. Prikróvėm vežimą, net arkliai neveža. Prikróvė tiek, kad arklys nė iš vietos. Jei tiktai geras oras pasitinka, par porą nedėlių [bitės] savo aulius pilnus prikrauna. Prikrauk dvylika laivų, o vieną tuščią palik mum. Surinko tada ir prikrovė dvylika pintinių trupučių. Prikrauk vyrams tiemus maišus jų istrova (javais, javų) . Audrų, perkūnijų prikrauti, lingavo debesų laivai. Ubago terbos neprikrausi. Jis prisikrauna pilnas kišenes obuolių. Laivui nemaža reikia prisikrauti kuro. Prisikrovęs maišą mėsos, norėjo išeiti laukan.

2. daug pridėti (ant ko): Ant stalo knygų tarytum kraute prikráuta. Čia buvo prikrauta ant stalo gardžiausių valgių. Padarykit tai, prikraukit galvijus jūsų ir leiskitės (keliaukite) .

3. daug susikaupti, susitaupyti: Daug prisikrovė senųjų amžių pasakų. Jis ten turtų prisikrovė. Grigas turėjo prisikrovęs gero skatiko, tik buvo labai šykštus. Beapgaudinėdamas prisikrovė turtų.

4. užtaisyti (šaunamąjį ginklą).

5. pripildyti (bateriją).

6. priteršti, pridergti: Pastačiau vaiką ant suolo, ir prikróvė. Diržą nespėjo atsileisti ir prikrovė lenteres. Duodu kepurę prikraut, kad ir šiandien gavai [mušti].

7. įtaisyti, prigyventi: Prikróvė vaiką mergei, o pats į Prūsus.
vežìmą prikráuti daug pripasakoti: Tai aš tamstai galiu [pasakų] vežìmą prikráuti.
sukráuti

1. sudėti (į krūvą, į vieną vietą): Šieną į kūgį sukrauti. Šaukštai neplauti, po suolu sukráuti. Malkos krūvomis, ryšuliais sukrautos. Klebonas, sukrovęs daiktus bažnyčės į diktai apkaltą skrynę, įkasė į žemę. Vienas nesukraũs [šieno į vežimą]. Visi rugeliai reiks ma [n] sukrauti. Visi kap sukráunam po žodį, ir išeina ūtorka. Ans man sukróvė viską, ką beturėjo (išbarė, išplūdo) . Naktį vagių ateita, klėtis išplėšta, vežiman susikrauta ir išvažiuota. Jonas, susikrovęs smalą visą dvylika bačkų, išvažiavo namon. Sau susikráus vélnius, beliudydamas neteisingai ant kitų.

2. sutalpinti: Jo kalbos ir į vežimą nesukrausi. Jo kalbą į vežimą nesukrausi.

3. uždėti, skirti: Sukrovė ant manęs vienos visą darbą.

4. sukišti: Abiejuos kišeniuos sukróviau rankas. | Tiek vyrų sukróvė į žemę (palaidojo, užkasė) .

5. sudaryti, sudėti ką iš atskirų dalių: Pirtin krosnis sukrautà. Sukrovė sukrovė galvelių krosnelę. Sukróvė du vežimu [šieno]. Katra eisit vežimą sukráut? Buvo dvaro kūgiai sukrauti javų. Vienas žodį, kitas žodį, ir sukrovė visą kodį. Nedaug, rodos, buvo pažiūrėti malkų, bet kai sukapojom, trys šūtelės susikróvė. | Kalba susikrauna iš atskirų žodžių. Laikai vieni esti gryni, kiti su žodžvardžiais susikrovę. Apie sakinį susikrovusį (sudėtinį) . Lietuvoj jau nuo senovės vargo kalnas susikrovęs. | Pasirengiau mirti, tik ne ant laužo, kurį pats buvau susikrovęs, – vandeny.

6. susidaryti, susiformuoti; įsisteigti: Kūnas jam susikrovė kaip Apolinui dievaičiui. Galvoj mano susikrovė atsakymas. Šturmai rūstauja, volės susikrauja, putoje apsivelka. | Pas mus susikrovė draugystė skaitytojų kningų ir laikraščių.

7. susukti (lizdą): Aš lizdelį sukroviau, kiaušinėlius sudėjau. Vidury girios eglelėje susikrovė strazdas lizdą. Varnas susikrovė sau jūros saloje lizdą.

8. sudaryti, išauginti (pumpurus, žiedus): Sukrauti žiedai pašalo – tokios šalnos buvo. Jau buvo obelų žiedai sukrauti, kai buvau paskutinįkart namie. Medžiams tik žiedus sukrovus, jau vaisių ieško. Dar mano žiedas, dar nesukrautas, o jau nuskintas, o jau nurautas! Lazdynas baigė žirginius sukraut. Medžiams žiedus sukrovus tur joti į karę. Saulelė sukraus raudonus žiedelius. Vai putin putinuži, kur augsi, kur laposi, kur žiedelius sukrausi?. Nėr kada ma [n]. užaugtie ir žiedelių susikráutie.

9. sukaupti, sudėti, sutaupyti: Kaip jis sukrovė turtus, nemokėjo pasakyti nė artimiausi jo žmonės. Ne rubliais tūkstančius sukráuna, ale kapeikom. Man nereikia šimtelių, nei sukrautų turtelių. Gerą turi pilvą tėvo sukrautam praryti. Kieno rankomis kraičiai mergiotėms sukrauti? Kelkis, dukrelė, kelkis, mieloji, aš tau sukroviau didžius kraitelius. Ar didį sukróvė močiutė kraitelį, ar didžią paskyrė tėvelis dalelę? Močiutė sukraus aukštą kraitužėlį. Nesukrausi tokio kraičio, kap pas motinėlę. Tolei neleidė močia dukrelės, kol kraitelį sukrovė. Jos šarvelis nesukrautas, jos darželis neaptvertas. Net teip sau sukrauji algą didę ant dienos reikalo. Iš jų skurdo susikrauna pasakiškus pelnus kapitalistai. Yra tokių žmonių, kurie, neteisingai susikrovę turtų, paskum daro gailestingumo darbus. Susikrovė visą maišą pinigų. O, sesele, dar palaukie, sau kraitelį susikraukie! Jei mylėsi darbą, susikráusi skarbą. Elgetaudamas turtų nesusikrausi, bet ir nebadausi.

10. susikaupti: Daug druskų susikrauna kauluose. Daug nelaimių susikrovė ant tos giminės. Taip susikrauna darbo ir nuovargio, maža laiko ir poilsiui belieka.

11. suduoti, primušti: Aš sukráusiu tau už neklausymą. Sukróvė par veidą. Rytoj sukraus ir tau į kuprą. Sukróvė, sukróvė sugavę ir paleido.
užkráuti

1. uždėti ant ko: Užkráuk da ir šitą gubą ant vežimo. Dabar užkrovė jiedu ant dešimts asilų sidabro. Mačiau asilus, vynu užkrautus. Ir užkrovė kožnas ant savo asilo. | Liepė ponai užkrauti tam Leonui gelžinius ant rankų. Per metus buvau pirmininku, dabar kitą didesnį poną ant mano galvos užkrovė. Jei mane žavinsite, nekaltą kraują ant savęs užkrausite. Užsikrauti ką ant pečių. Jis eglę baisiausią užsikrovė ir važiuoja. Šiandien tas pats garlaivis vėl per daug užsikrovė. Ji ir nemanė sau užsikrauti panašlusios dukters. Užsikrovė mūsų kančias.

2. uždėti, įpareigoti: Jam užkráuta daug pareigų. Užkrovė visokiausių tų mokesnių, nė išsimokėti nebėr modos. Nepaskubai vienur nuvažiuoti, jau, veizėk, kitur užkróvė (įsakė, varė, liepė) . Jam užkrovė dar penkias dienas turmos. Yra nemaža tokių šeimų, ant kurių pečių karas užkrovė visus, kiek tik yra, bandymus. Argi galima mano senai gerklei užkrauti tokį darbą!

3. gausiai uždėti, užtepti, užbarstyti ir pan.: Palauk, aš tau sviesto užkrausiu [ant pyrago] ! Rugiai nenukertami, kad zuparo užkrauni. Užkrovė begaliniai sniego – nebgal nė medžio parsivežti. | Kišenes užkrovė (prisiuvo) kaip lakunkas (dideles, atvėpusias) . | Notaras riebų antspaudą užkrovė.

4. uždėti kuo, kad nebūtų matyti, užgriozdoti, uždengti: Užkrauk rugius su vasarojumi. Rugius avižomis užkrovė. Kaip aš galėjau iš rudens imti, kad ponas gi juos. avižomis užkrovė. Iš rytų pusės kupetuoti debesys užkrovė padangę ir išpuošė ją kalnais ir visokiais kloniais. Niekur nerandu šakių, gal šienu ažsikrovė.

5. uždaryti praėjimą uždedant kuo: Bitės užkrauja skylikę pas laktelę, ir užtrokšta. Kliudęs važiuoti viešais keliais, užkraudamas juos, yra baudžiamas.

6. kraunant užimti vietą: Ažkróvei visą klaimą rugiais, kur dabar vasarojų dėsi? Eik, žiūrėk, pilną aruodą verpstėm ažkroviau – ė tu vis man kauliji ažu neverpimą.

7. nukrauti: Užkrovei vežimą lyg aitvarą (didelį, aukštą) . Užkrovė tris gerus vežimus.

8. užtaisyti (šaunamąjį ginklą): Užkrauju pūčką. Pūčką paprovyti, užkrauti, prikrauti.

9. užduoti, smogti mušant: Užkroviau į zūbas, bulvę neluptą apgniaužęs. Ką ten padarysi, jei iš netyčių užkráus.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apkrauti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x