„Suknabždėti“ reiškia tyliai, neretai neapykantai ar nepasitenkinimui murmėti, niurnėti, brūzguoti. Dažnai vartojama apie neaiškų, nesuprantamą kalbėjimą, kurį girdintysis išgirsta fragmentiškai arba išvis nesupranta.
Pavyzdžiai:
1. Senis suknabždėjo sau po nosimi ir nuėjo.
2. Kaimynė visą rytą suknabždėjo, skųsdamais už triukšmą.
3. Vaikai suknabždėjo, nes buvo užginti už pastabą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.