sugrėbimas

grėbìmas. grė́bimas.

1. → grėbti 1: O dirbimas, o grė́bimas šieno! Ne tiek grėbimo, kiek jos verkimo. Už grė́bimą buvo darbadienio dalės, nėkai.

2. grėbiama vieta, pieva: Ir ateina motinėlė pagal mūsų grėbimėlį. Vyrai patraukė į kelionę giraitėmis per tankius grėbimus.
pagrėbìmas. → pagrėbti 3: Turėjo tekt į pagrėbimą (į grobį, į laimikį) .
sugrėbìmas. → sugrėbti 2: Pranešė apie belaisvių sugrėbimą.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>grėbìmas</b>. grė́bimas. <br/>1. → grėbti 1: O dirbimas, o grė́bimas šieno! Ne tiek grėbimo, kiek jos verkimo. Už grė́bimą buvo darbadienio dalės, nėkai. <br/>2. <span class="explanation">grėbiama vieta, pieva: </span> Ir ateina motinėlė pagal mūsų grėbimėlį. Vyrai patraukė į kelionę giraitėmis per tankius grėbimus. <br/><b>pagrėbìmas</b>. → pagrėbti 3: Turėjo tekt į pagrėbimą <span class="explanation"> (į grobį, į laimikį) </span>. <br/><b>sugrėbìmas</b>. → sugrėbti 2: Pranešė apie belaisvių sugrėbimą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.