sugirdžiai
Sugirdžiai – tai lietuvių liaudies dainose ir tautosakoje minimi mitiniai būtybės, dažniausiai vaizduojamos kaip miško dvasios arba miško žmonės, gyvenantys gilumoje, saugantys gamtą. Jie gali būti tiek draugiški, tiek grėsmingi.
Pagrindiniai bruožai:
- Gyvena tankiuose miškuose, urvuose, prie vandens.
- Kartais gydo, padeda pasiklystiesiems, bet gali ir suklaidinti, bauginti.
- Dažnai aprašomi kaip panašūs į žmones, bet paslaptingi, laukiniai.
Pavyzdžiai tautosakoje:
1. Dainoje:
"Sugirdžių mergelė miškan užaugo, / Su žalčiuku gyveno, su gegute kalbėjo."
(Vaizduojama kaip su gamta susijusi būtybė.)
2. Sakmėse:
– Sugirdžiai pasirodydavę medžiotojams, jei šie peržengdavo leidžiamas ribas.
– Pasakojama, kad jie gydę žaizdas žolemis, bet išnykdę, kai miškas kertamas.
Trumpai: Tai – mitiniai miško sergėtojai lietuvių folkloro tradicijoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.