Lotynų kalboje sudūrum yma būtojo laiko dalyvis nuo veiksmažodžio suō („siūti“). Reiškia „susietas, sujungtas, susiūtas“ (pažodžiui ir perkeltine prasme).
Pavyzdžiai:
1. Libri sudūri filō – „Knygos susiūtos siūlu“.
2. Foedus sudūrum – „Susietas (įtvirtintas) sutartis“.
3. Vulnera sudūra sutūrīs – „Žaizdos susiūtos siūlais“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.