dìrginimas.
1. → dirginti 1: Juslės organo dirginimas pasiekia sąmonę. Sužalojus raumens nervą, raumuo nustoja veikęs, nes nebegauna dirginimų.
2. → dirginti 3: Šitų gailiukių dirgėlių dìrginimas, kad jas galas!
3. → dirginti 5: Par didelis vaikų dìrginimas geruoju nepasbaigia.
nusidìrginimas. → nusidirginti: Nusidìrginimas vaiko rankutės – baisu žiūrėt!
padìrginimas.
1. → padirginti 1: Laidumas yra ląstelių savybė perduoti gautąjį padirginimą gretimoms ląstelėms.
2. užtaisas: Vaikas padìrginimą [granatos] patraukė, greit sprogo.
sudìrginimas.
1. → sudirginti 1: Aktyvi, veiksminga būklė, kuri atsiranda ląstelėje, veikiant dirginimui, vadinama sudirginimu. Neilgai trukus, akies susidirginimas atslūgsta, skausmas nutyla.
2. → sudirginti
3. Būta čia susidìrginimo – viena pūslukė iššokus!
3. sugadinimas, sufalsifikavimas: Sudirginimas valgomų daiktų koravotinas ( pieną vandenimi praskiestą randant).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.