„Sudiev“ – senovinė lietuviška atsisveikinimo forma, reiškianti „viso gero“, „iki pasimatymo“. Kilusi iš frazės „su Dievu“ (kaip latvių „ar Dievu“ ar lenkų „do widzenia“).
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginis atsisveikinimas:
– „Sudiev, brangioji! Grįšiu rytoj.“
2. Literatūroje:
– „Sudiev, pasauli, su Dievu, žemė!“ (Maironis).
3. Dabartinis vartojimas:
– Retai vartojama, dažniau poezijoje ar norint pabrėžti tautiškumą/senovę.
Trumpai: Poetiškas atsisveikinimas „su Dievu“, išlikęs literatūroje ir retai šnekamojoje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.