Subadinėjimas – tai kalbinis reiškinys, kai žodis ar posakis vartojamas ne pagal visuotinai priimtą reikšmę, o siauresne, specifinesne prasme. Tai priešingybė hiperonimijai (žodžio vartojimas platesne prasme).
Pavyzdžiai:
1. „Vaikas“ bendrine prasme reiškia nepilnametį, bet gali būti subadintas kaip „sūnus“ ar „dukterė“.
2. „Gėlė“ → subadinta reikšmė: „rožė“ (konkretus gėlės tipas).
3. „Transportas“ → subadinta reikšmė: „dviratis“.
4. „Gyvūnas“ → subadinta reikšmė: „šuo“.
Esmė: bendrinis terminas susiaurinamas iki konkretaus atitikmens.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.