stumčiojimas

Stumčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, nerangų judėjimą, dažnai su sąlyčiu ar trinimu.

Reikšmė:
Lėtai judėti, stumti, tempti, vilkti (dažniausiai apie sunkius, didelius daiktus ar netvarkingą ėjimą).

Pavyzdžiai:
1. Su daiktais:
Jis stumčiojo seną spintą per visą kambarį.
Vaikas stumčiojo žaislą po grindis.
2. Apie žmogų:
Pavargęs turistas stumčiojosi link viešbučio.
Senis stumčiojosi su lazda.
3. Perkeltine prasme:
Darbas stumčiojosi be jokio pažangos. (lėtai vyksta)

Sinonimai: stumdytis, vilkčioti, lėtai judėti.

Įrašas
Paaiškinimas	Stumčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, nerangų judėjimą, dažnai su sąlyčiu ar trinimu. Reikšmė: Lėtai judėti, stumti, tempti, vilkti (dažniausiai apie sunkius, didelius daiktus ar netvarkingą ėjimą). Pavyzdžiai: 1. Su daiktais: Jis stumčiojo seną spintą per visą kambarį. Vaikas stumčiojo žaislą po grindis. 2. Apie žmogų: Pavargęs turistas stumčiojosi link viešbučio. Senis stumčiojosi su lazda. 3. Perkeltine prasme: Darbas stumčiojosi be jokio pažangos. (lėtai vyksta) Sinonimai: stumdytis, vilkčioti, lėtai judėti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.