Stubeda – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis stiprų, staigų smūgį (dažniausiai į galvą), taip pat gali reikšti smūgį, trenksmą ar kritimą.
Pavyzdžiai:
1. Kūno smūgis:
„Gavau stubedą į pakaušį nuo atšokusios šakos.“
2. Perkeltinė prasmė (staigus nepalankus įvykis):
„Naujiena apie bankrotą buvo tikra stubeda.“
3. Judėjimo/ kritimo trenksmas:
„Vaikas nukrito nuo dviračio su tokia stubeda, kad visi nubilo.“
Sinonimai: smūgis, trenksmas, duobelė (šnek.), čiaušku (šnek.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.