„Strubinti“ reiškia staigiai ir smarkiai traukti, tempti, rėžti (dažniausiai apie virvę, laidą, siūlą ar panašų ilgą ir lankstų objektą). Tai veiksmas, kuriuo sukeliamas staigus įtempimas ar trūkis.
Pavyzdžiai:
1. Jis strubino virvę, kad įspėtų kitus.
2. Strubink laidą – jis užsikabino už šakos.
3. Paukštis strubino siūlą ir jis nutrūko.
Pastaba: Žodis vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.