Stribulis – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis smūgį, trenksmą, sprogimą (dažniausiai garsų atžvilgiu). Kilęs iš rusų kalbos žodžio „стрела“ (strėlė), bet vartojamas kaip onomatopėjinė išraiška garsui nusakyti.
Pavyzdžiai:
1. Užgriuvo toks stribulis, kad langai sužvangė.
2. Iš lovos iššoko nuo stribulio – kažkas trenkė durimis.
3. Griausmingas stribulis užgesino visas šviesas name.
Trumpai: Dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, ypač apie staigų, garsų trenksmą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.