Striaubti – veiksmažodis, reiškiantis šaukti, rėkti, šūkti (ypač aukštu balsu, pykčio, skausmo ar staigaus išgąsčio išraiška).
Pavyzdžiai:
1. Kai vaikas užkrito, jis stipriai striaubė iš skausmo.
2. „Palik mane ramybėje!“ – striaubė ji, užsimerkusi.
3. Išgirdę sprogimą, žmonės striaubė iš siaubo.
Sinonimai: rėkti, šaukti, šūkti, klykti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.