striaublys


„Striaublys“ yra lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis sunkiai suprantamą kalbą, nesąmones, beprasmybę (pvz., painų tekstą, neaiškų pasakojimą). Kilęs iš žodžio „striogti“ („šnekėti greitai, be prasmės“).

Pavyzdžiai:
1. Pokalbyje:
„Ką jis čia kalba? Visas tas striaublys man nieko neaiškus.“
(Ką jis čia kalba? Visos tos nesąmonės man nieko neaiškios.)

2. Apie tekstą:
„Ši instrukcijagrynas striaublys, nieko neišsiaiškinsi.“
(Ši instrukcija – visiška nesąmonė, nieko nesuprasi.)

3. Humoristiškai:
Mano mažasis brolis išsiverkė kažkokį striaublį apie pabaisą po lova.“
(Mano mažasis brolis išsipasakojo kažkokias nesąmones apie pabaisą po lova.)

Trumpai: „Striaublys“ = nesąmonės, nereikšminga kalba.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'striaublys' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Skaičiuoklė