„Striaublys“ yra lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis sunkiai suprantamą kalbą, nesąmones, beprasmybę (pvz., painų tekstą, neaiškų pasakojimą). Kilęs iš žodžio „striogti“ („šnekėti greitai, be prasmės“).
Pavyzdžiai:
1. Pokalbyje:
„Ką jis čia kalba? Visas tas striaublys man nieko neaiškus.“
(Ką jis čia kalba? Visos tos nesąmonės man nieko neaiškios.)
2. Apie tekstą:
„Ši instrukcija – grynas striaublys, nieko neišsiaiškinsi.“
(Ši instrukcija – visiška nesąmonė, nieko nesuprasi.)
3. Humoristiškai:
„Mano mažasis brolis išsiverkė kažkokį striaublį apie pabaisą po lova.“
(Mano mažasis brolis išsipasakojo kažkokias nesąmones apie pabaisą po lova.)
Trumpai: „Striaublys“ = nesąmonės, nereikšminga kalba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.