Storžievis – tai augalo stiebo pagrindinė dalis, sustorėjusi dėl maisto medžiagų kaupimosi (dažniausiai vandens ar krakmolo). Būdingas daugiametėms augalų rūšims, pvz., bulvėms, morkoms, ridikams.
Pagrindinės savybės:
- Laiko maisto atsargas augalui per žiemą ar sausrą laikotarpį.
- Dažnai susidaro iš šaknies (šakniastoržis) arba stiebo (stiebstoržis).
Pavyzdžiai:
1. Šakniastoržiai: morka, ridikas, runkelis, salieras.
2. Stiebstoržiai: bulvė, topinambas, krokas, gladiola.
Trumpai: storžievis – tai sustorėjusi augalo dalis, kaupianti maistą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.