Storgauris – tai neoficialus, kūrybinis lietuvių kalbos žodis, sudarytas sujungus „stora“ ir „gauris“. Jis reiškia storą, riebią, gerai pamaitintą (dažniausiai apie žmogų) ir vartojamas švelniai juokingu ar šmeižikišku tonu.
Pavyzdžiai:
- Po šventinių vakarienių jaučiuosi kaip storgauris.
- Pažiūrėk į tą storgaurį – visą pyragą suėdė!
- Mano katė po žiemos atrodo kaip tikras storgauris.
Pastaba: Žodis nėra standartinis, bet paplitęs internetinėje kultūroje ir šnekamojoje kalboje kaip humoristinė išraiška.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.