storapiestis

Storapiestis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis storą, nejudančią, neprotingą asmenį (dažniausiai vyriškos giminės). Tai pejoratyvus terminas, panašus į „storulis“, „bukagalvis“, „apleistas“.

Pavyzdžiai:
- Jis neprisideda prie namų ruošos, tik sėdi kaip storapiestis.
- Neprašyk jo pagalbos – jis toks storapiestis, nieko nesupranta.
- Vietoj manęs liko tas storapiestis, ir darbas stovi.

Trumpai: žodis nusako tingų, nerangų, stambų žmogų su neigiamu atspalviu.

Įrašas
Paaiškinimas	Storapiestis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis storą, nejudančią, neprotingą asmenį (dažniausiai vyriškos giminės). Tai pejoratyvus terminas, panašus į „storulis“, „bukagalvis“, „apleistas“. Pavyzdžiai: - Jis neprisideda prie namų ruošos, tik sėdi kaip storapiestis. - Neprašyk jo pagalbos – jis toks storapiestis, nieko nesupranta. - Vietoj manęs liko tas storapiestis, ir darbas stovi. Trumpai: žodis nusako tingų, nerangų, stambų žmogų su neigiamu atspalviu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.