Stipnius – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „labai stiprus“, „itin galingas“ arba „ypatingai tvirtas“. Dažniausiai vartojamas kalbant apie fizinę jėgą, charakterį, pojūčius ar gamtos reiškinius.
Pavyzdžiai:
1. Fizinė jėga: Jis buvo stipnius vyras, galėjęs pakelti net akmenį.
2. Charakteris: Ji turėjo stipnių valią ir nepasidavė.
3. Pojūčiai: Jautė stipnių skausmą po operacijos.
4. Gamta: Vakar šiaurėje pūtė stipnius vėjas.
Trumpai:
Stipnius – ypatingai stiprus, intensyvus; sustiprintas laipsnio variantas, dažnas literatūroje ir kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.