Stiebukas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis stebuklą (įvykį ar reiškinį, kuris atrodo prieštaraujantis gamtos dėsniams arba sukelia didelį nustebimą).
Tai šnekamosios kalbos variantas, dažniausiai vartojamas šiaurės rytų Lietuvoje (Aukštaitijoje).
Pavyzdžiai:
1. Tai tikras stiebukas, kad išgyveno po tos avarijos!
2. Vaikai žiūrėjo į fokusininką lyg į stiebuką.
3. Senelė pasakojo pasakas apie stiebukus ir raganas.
Trumpai:
„Stiebukas“ = „stebuklas“ (šnekamoji kalba, dažniau Aukštaitijoje).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.