Stiebinėti – augti į aukštį, tapti aukštu ir liesu (dažniausiai apie augalus), bet silpnu. Gali būti vartojama perkeltine prasme apie žmones ar statinius.
Pavyzdžiai:
1. Kvėpuojant trūkumui, augalai pradeda stiebinėti.
2. Pastatas stiebinėjo virš senamiesčio kaip svetima dėmė.
3. Jis per metus taip stiebinėjo, kad drabužiai kabėjo ant jo kaip ant kupranugario.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.