„Stiebėtas“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis labai aukštas, lieknas ir lankstus (dažniausiai apie augalą, žmogų ar objektą). Gali turėti šiek tiek neigiamą atspalvį (pvz., pernelyg išsitiesęs, nelabai tvirtas).
Pavyzdžiai:
1. Augalas: Po lietaus pupelės tapo stiebėtos ir kibo į viršų.
2. Žmogus: Jis buvo stiebėtas vyrukas, bet judėjo it žaibas.
3. Neigiamai: Tas stiebėtas stulpas atrodo, kad dūs iš pirmo gūsio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.