stibukšlis

Stibukšlis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis stiprų smūgį, trenksmą arba didelį triukšmą (dažniausiai nuo krito, smūgio ar panašaus staigalaus veiksmo).

Pavyzdžiai:
1. "Kai puodas nukrito nuo lentynos, toks stibukšlis atsitiko, kad visi išsigando."
(garsas nuo krito)

2. "Užmynė duris su tokiu stibukšliu, kad sienos drebėjo."
(smūgio triukšmas)

3. "Miške girdėjosi stibukšlis – mat, medis nuvirto."
(trenksmas)

Trumpai: Tai staigus, garsus garsas, dažniausiai neigiamas (pvz., avarija, griūtis, smarkus uždaromas durys).

Įrašas
Paaiškinimas	Stibukšlis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis stiprų smūgį, trenksmą arba didelį triukšmą (dažniausiai nuo krito, smūgio ar panašaus staigalaus veiksmo). Pavyzdžiai: 1. "Kai puodas nukrito nuo lentynos, toks stibukšlis atsitiko, kad visi išsigando." (garsas nuo krito) 2. "Užmynė duris su tokiu stibukšliu, kad sienos drebėjo." (smūgio triukšmas) 3. "Miške girdėjosi stibukšlis – mat, medis nuvirto." (trenksmas) Trumpai: Tai staigus, garsus garsas, dažniausiai neigiamas (pvz., avarija, griūtis, smarkus uždaromas durys).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.