Sterblė – tai tuščiaviduris medžio kamienas arba didelė duobė jame, atsiradusi dėl puvimo, įvairių pažeidimų ar senėjimo.
Pavyzdžiai:
1. Gamtoje: „Senajame ąžuole yra didelė sterblė, kurioje gyvena oda.“
2. Perkeltine prasme (senatvės, tuštumo simbolis): „Jo širdis buvo kaip sterblė – tuščia ir tamsi.“
3. Kalboje: Vartojama poetiškai arba apibūdinant išdaužtas, tuščias erdves.
Trumpai: Sterblė – tuščiaviduris, supuvęs medžio kamienas arba didžiulė duobė jame.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.