Stazdveidis – tai žodis, reiškiantis tam tikrą veido išraišką ar išvaizdą, dažniausiai sustingusią, bejausmę, be gyvybės ar emocijų. Jis apibūdina veidą, kuris atrodo kaip sustingęs, nejudantis, nerodantis jausmų.
Pavyzdžiai:
- Po šoko jos veidas tapo stazdveidis – tarsi iš akmenų iškalta.
- Jis žiūrėjo stazdveidžiu į tuščią sieną, nieko nesakydamas.
- Kankinio stazdveidis skulptūroje perteikia amžiną ramybę.
Sinonimai: sustingęs veidas, bejausmis, kaip statula, nejudantis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.