„Staveris“ – tai lotyniškas veiksmažodis stare (liet. stovėti) 2-as asmuo, vienaskaita, būtasis laikas, tariamoji nuosaka. Reiškia: „tu būtum stovėjęs“ arba „tu stovėtum“ (hipotetinė situacija).
Pavyzdžiai:
1. Si hic staveris, omnia vidēbis.
(Jei čia būtum stovėjęs, viską pamatytum.)
2. Quid faceres, si ante portam staveris?
(Ką būtum dėjęs, jei būtum stovėjęs prieš vartus?)
Trumpai: Vartojamas sąlyginiuose sakiniuose, norint išreikšti galimą, bet nerealizuotą veiksmą praeityje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.