staug|ti, staugia, staugė
1. išduoti pratisą, gūdų garsą, kaukti: Vilkas, šuo staugia.
2. prk. švilpti, ūžti: Vėjas, audra staugia.
3. menkinamai garsiai verkti, rėkti: Gausi - staugsi. staugimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.