Statgirnės – tai senovinis vandens malūnas, kurio vandens ratas yra statmenas (vertikaliai), o ne horizontalus (kaip plačiau paplitusioje "plačiadugnėje" girnoje). Jis veikia perduodant vandens srauto energiją tiesiai į ašmenis per vertikalų ratą.
Pagrindinis bruožas: Vanduo patenka iš viršaus ant rato mentų, o ne po ratau.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniai – naudoti nuo viduramžių, ypač kalnuotose vietovėse su greitu vandeniu.
2. Lietuvoje – retas, bet aptinkamas pvz., Žemaitijoje (Lauksodžio malūnas) ar Aukštaitijos etnografiniuose muziejuose.
3. Šiuolaikiniai atkūrimai – kaip turistiniai objektai (pvz., Rumšiškių muziejuje).
Trumpai: Statgirnės – vertikalaus vandens rato malūnas, veikiantis krentančiu vandeniu iš viršaus, naudotas vietose, kur pakankamas aukščio skirtumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.