Stanauninkas – tai samdomas darbuotojas, dažniausiai laikinas ar sezoninis, atliekantis fizinį darbą (pvz., statybose, žemės ūkyje, sandėliuose). Žodis kilęs iš rusų kalbos (стано́вник), Lietuvoje vartojamas šnekamojoje kalboje, kartais su neigiamu atspalviu (pigus, nekvalifikuotas darbas).
Pagrindinės reikšmės:
1. Samdomas fizinio darbo darbininkas (dažnai – laikinas).
2. Nekvalifikuotas/mažai kvalifikuotas darbuotojas.
3. Sezoninis darbuotojas (pvz., derliaus nuėmime).
Pavyzdžiai:
- Statybose dirbo du stanauninkai, kraunant plytas.
- Vasarą dirbau stanauninku uogynuose.
- Jis ne specialistas, o paprastas stanauninkas sandėlyje.
Sinonimai: darbininkas, samdomasis, laikinas darbuotojas, nekvalifikuotas darbininkas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.