Stambumas – tai kalbos vienetų (dažniausiai žodžių) savybė reikšti bendrą, nekonkretų ar apibendrintą prasmę. Tai priešingybė smulkumui (konkrečiam, detaliniam žymėjimui).
Pavyzdžiai:
1. Stambiomis reikšmėmis:
- Gyvūnas (vietoj „šuo“, „katė“).
- Augalas (vietoj „ąžuolas“, „rožė“).
- Vaistas (vietoj „aspirinas“, „ibuprofenas“).
2. Smulkiomis reikšmėmis:
- Šuo → taksas, biganas.
- Medis → beržas, eglė.
Svarbu: Stambumas priklauso nuo konteksto – tas pats žodis gali būti ir stambus, ir smulkus (pvz., „vaistas“ stambesnis už „antibiotikas“, bet smulkesnis už „medžiaga“).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.