„Stalkalnis“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis „statantį kalną“ arba „kalną, kuris stovi/styroja“. Dažniausiai vartojamas kaip vietovardis (pvz., kaimo, miško, kalvos pavadinimas).
Pavyzdžiai:
1. Vietovardžiai:
- Kaimas Stalkalnis (pvz., Rokiškio rajone).
- Stalkalnio miškas, Stalkalnio gatvė.
2. Perkeltine prasme:
- „Tas akmuo atrodo kaip mažas stalkalnis“ (kalnas, stovintis atskirai).
Trumpai: Pavadinimas, kilęs iš kalno/stovo formos, dažniausiai – geografinis objektas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.