staldailis

Staldailis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nepastovų, nepaklusnų, sunkiai valdomą ar netvarkingą žmogų (dažniausiai apie vaiką ar jauną asmenį).

Pavyzdžiai:
1. Tas staldailis vėl pabėgo iš pamokų.
2. Su tuo staldailiu tėvai nuolatos turi bėdų.
3. Nors ir staldailis, bet širdis gera.

Sinonimai: pabėgėlis, įniršėlis, neramūnas, vaikščiočius.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'staldailis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Staldailis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nepastovų, nepaklusnų, sunkiai valdomą ar netvarkingą žmogų (dažniausiai apie vaiką ar jauną asmenį). Pavyzdžiai: 1. Tas staldailis vėl pabėgo iš pamokų. 2. Su tuo staldailiu tėvai nuolatos turi bėdų. 3. Nors ir staldailis, bet širdis gera. Sinonimai: pabėgėlis, įniršėlis, neramūnas, vaikščiočius.