stalbėtis

Stalbėtis – veiksmažodis, reiškiantis stovėti netvirtai, svyruoti, būti netvirtai pritvirtintam (pvz., apie daiktą) arba būti silpnam, netvirtam (pvz., apie žmogų, jo būseną).

Pavyzdžiai:
1. Naujas tvoros stulpas dar stalbėjosi, kol jį gerai įsmeigė į žemę.
2. Po ilgos ligos jis stalbėjosi ant kojų, bet vis tiek atsistojo.
3. Senas žibintas stalbėjosi ant laido, svyruodamas nuo vėjo.

Trumpai: reiškia netvirtai stovėti / svyruoti tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'stalbetis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Stalbėtis – veiksmažodis, reiškiantis stovėti netvirtai, svyruoti, būti netvirtai pritvirtintam (pvz., apie daiktą) arba būti silpnam, netvirtam (pvz., apie žmogų, jo būseną). Pavyzdžiai: 1. Naujas tvoros stulpas dar stalbėjosi, kol jį gerai įsmeigė į žemę. 2. Po ilgos ligos jis stalbėjosi ant kojų, bet vis tiek atsistojo. 3. Senas žibintas stalbėjosi ant laido, svyruodamas nuo vėjo. Trumpai: reiškia netvirtai stovėti / svyruoti tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.